Lietuvos banko valdybos nutarimai | Lietuvos bankas

Bankams taikoma anticiklinio kapitalo rezervo norma nepakeista
Lietuvos banko valdyba nutarė nekeisti bankams taikomos anticiklinio kapitalo rezervo AKR normos ir palikti galioti 1 proc. AKR reikalavimą, taikomą nuo 2023 m. spalio 1 d. Priimant sprendimą, atsižvelgta į naujausias skolinimo ir nekilnojamojo turto (NT) rinkų tendencijas.

Finansinis ciklas 2025 m. antrąjį ketvirtį tebebuvo augimo fazėje, tą daugiausia lėmė vis dar aktyvus naujų būsto paskolų teikimas ir spartus įmonių kreditavimas.
Tiesa, nors įmonių paskolų portfelis sparčiai didėja jau kelis ketvirčius iš eilės, tačiau disbalansų susidarymo riziką riboja žemas bendras įsiskolinimo lygis. Jis auga nuosaikiai ir tebėra vienas mažiausių euro zonoje.

2025 m. trečiąjį ketvirtį paskolų įmonėms portfelio metinis augimo tempas buvo didžiausias euro zonoje. Tą lėmė spartėjantis visų pagrindinių ekonominių veiklų įmonių kreditavimas – tikrųjų naujų paskolų įmonėms srautas buvo penktadaliu didesnis nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Namų ūkių paskolų portfelis taip pat augo sparčiai. Prie to prisidėjo tiek toliau didėjantis naujų būsto paskolų srautas, tiek aktyvus skolinimasis vartojimo reikmėms.

Apžvelgiamu laikotarpiu buvo registruota penktadaliu daugiau būsto pardavimų nei
tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o rinkos aktyvumas viršijo ilgalaikę tendenciją. Dėl sukaupto pasiūlos rezervo rinkos raida tebėra gana tvari. Didėjant paklausai, kainos kyla vis sparčiau: 2025 m. rudenį metinis būsto kainų augimo tempas viršijo 10 proc. ir buvo dvigubai didesnis nei metų pradžioje.

Komercinio NT rinkoje 2025 m. rudenį fiksuotas didžiausias sandorių skaičius per dvejus metus, bet, vyraujant mažos vertės sandoriams, investicijų srautai tebebuvo vieni mažiausių per pastarąjį dešimtmetį. Mažas rinkos aktyvumas lemia ir prislopusį kainų kilimą – komercinių patalpų kainos per metus iš esmės nepasikeitė. Komercinio NT segmente kainų disbalansai toliau mažėjo, tačiau tebestebimas biurų pasiūlos perteklius – dėl jo šis segmentas yra labiau pažeidžiamas.

Šiuo metu galioja 1 proc. AKR norma, užtikrinanti, kad kredito įstaigos turėtų kapitalo rezervą, kuris galėtų būti atlaisvinamas, jei ekonomika patirtų sukrėtimą ar pasireikštų ciklinės rizikos. Lietuvos banko vertinimu, šiuo metu ją keisti pagrindo nėra. Aukštesniam sisteminės rizikos lygiui būsto sektoriuje atliepti taip pat taikomas 2 proc. sektorinis sisteminės rizikos rezervas būsto paskolų fiziniams asmenims portfeliams, didesniems kaip 50 mln. Eur. Teigiama AKR norma užtikrina, kad kredito įstaigos turėtų kapitalo rezervą, kuris galėtų būti atlaisvinamas, jei ekonomika patirtų sukrėtimą ar pasireikštų ciklinės rizikos.

Lietuvos bankas AKR normą peržiūri kas ketvirtį.

Išsamiau – naujausioje Finansinio ciklo Lietuvoje ketvirtinio vertinimo apžvalgoje.

Apsvarstyti LCKU priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatai
Lietuvos banko valdyba apsvarstė Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) rezultatus. Jo metu buvo vertinamos visos LCKU ir LCKU grupės veiklos sritys, kuriose jos susiduria su reikšminga rizika, valdymo (įskaitant, rizikos valdymo sistemos) kokybė ir kapitalo pakankamumas.

Susipažinusi su SREP išvadomis, Lietuvos banko valdyba LCKU ir LCKU grupei nustatė papildomo kapitalo reikalavimo dydį, sudarantį 2,42 proc. LCKU ir 1,56 proc. LCKU grupės bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos.

Atsižvelgiant į papildomo kapitalo reikalavimo dydį, turi būti tenkinami šie minimalūs nuosavų lėšų reikalavimai:

• 5,86 proc. LCKU ir 5,38 proc. LCKU grupės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientai;

• 7,82 proc. LCKU ir 7,17 proc. LCKU grupės 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientai;

• 10,42 proc. LCKU ir 9,56 proc. LCKU grupės bendro kapitalo pakankamumo koeficientai.

LCKU ir LCKU grupei taip pat rekomenduota turėti po 0,5 proc. antrosios pakopos gairių (angl. Pillar 2 Guidance, P2G) kapitalo dydį, jis turėtų būti įtrauktas į LCKU ir LCKU grupės kapitalo planavimo ir rizikos valdymo sistemas, įskaitant norimos prisiimti rizikos valdymo sistemą ir gaivinimo planavimą.

Nustatyta 2026 m. monetų rinkinio pardavimo pradžia
Lietuvos banko valdyba nustatė, kad 2026 m. apyvartinių eurų monetų su Lietuvos nacionaline puse numizmatinio rinkinio pardavimo diena – 2026 m. sausio 21 d. (išankstinis pardavimas – nuo 2026 m. sausio 14 d.)

Rinkinys skirtas neginkluotai rezistencijai Lietuvoje 1940–1990 m. Jį sudaro po vieną 2026 m. laidos 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 euro centų, 1 euro ir 2 eurų su Lietuvos nacionaline puse apyvartinę monetą.

Patvirtintas 2027 m. monetų išleidimo planas
Lietuvos banko valdyba patvirtino proginių ir apyvartinių eurų monetų su Lietuvos nacionaline puse, įskaitant numizmatinį rinkinį, 2027 m. išleidimo planą.

Planuojama išleisti šias monetas:

• monetą, kurios temą išrinkti Lietuvos bankas kvies visuomenę. Apklausa bus skelbiama jau netrukus, apie tai bus pranešta atskirai;
• kolekcinę monetą tema „Eureka! Moneta atradimams: paviršinės išilginės bangos“, skirtą reikšmingam lietuvių mokslininkų atradimui;
• kolekcinę sidabro monetą „Kaukas“ iš serijos „Lietuvių mitinės būtybės“;
• kolekcinę sidabro monetą, skirtą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kazimierui Jogailaičiui, iš serijos „Lietuvos valdovai“;
• proginę monetą, skirtą Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordato 100-mečiui;
• proginę monetą, skirtą Klaipėdai;
• apyvartinių monetų numizmatinį rinkinį, skirtą nepalūžusioms moterims – Daliai Grinkevičiūtei, Lidijai Meškaitytei ir Liūnei Sutemai, – trims iškilioms Lietuvos kūrėjoms, pagerbiant jų drąsą, kūrybingumą ir ištvermę istorinių išbandymų laikotarpiu.

Su patikrinimais susiję pakeitimai – po dialogo su rinka
Lietuvos banko valdyba priėmė finansų rinkos priežiūros tikslais atliekamų patikrinimų nuostatų pakeitimus. Jais siekiama efektyvesnio ir aiškesnio patikrinimų proceso, atsižvelgta į finansų rinkos dalyvių pasiūlymus.

Pakeitimais aiškiau išdėstytos sąlygos dėl informacijos pateikimo terminų ir tvarkos patikrinimo metu derinimo su Lietuvos banku, supaprastintos patikrinimų inicijavimo ir patikrinimo rezultatų, kai nenustatoma pažeidimų ar trūkumų, svarstymo tvarkos.

Nustatyta, kad patikrinimo metu informacija ir duomenys gali būti teikiami ir anglų kalba, paliekant galimybę Lietuvos bankui prašyti vertimų į lietuvių kalbą. Siekiant užtikrinti tolesnių procesų efektyvumą ir teisėtumą, paaiškinimai, teikiami dėl patikrinimo ataskaitoje nustatytų aplinkybių, turi būti pateikti lietuvių kalba.

Pakeista skundų nagrinėjimo tvarka
Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą, kuriuo nauja redakcija išdėstytos taisyklės, kaip finansų rinkos dalyviai turi nagrinėti gaunamus skundus.

Pakeitimai priimti siekiant užtikrinti, kad finansų rinkos dalyviai, nagrinėdami klientų skundus, laikytųsi nuoseklios praktikos, atsižvelgta į pasikeitusį teisinį reguliavimą.

Pagrindiniai pakeitimai yra tokie:

• dėl skirtingų interpretacijų patikslinta skundo sąvoka;
• nustatyta, kad skundai turėtų būti nagrinėjami objektyviai ir nešališkai, visų pirma užtikrinant, kad skundo nagrinėjimas nebūtų perduotas darbuotojui, kurio veiksmai ar neveikimas yra skundžiami, taip pat skiriant pakankamai žmogiškųjų išteklių tinkamam skundų nagrinėjimui užtikrinti ir užtikrinant reguliarius darbuotojų, nagrinėjančių skundus, mokymus;
• atnaujintos informacijos apie gautus skundus pateikimo Lietuvos bankui formos. Jos leis ne tik fiksuoti skundų skaičių, bet ir suskirstyti juos pagal paslaugų rūšis, skundo pobūdį bei priežastis;
• nustatya, kad informacija apie skundus turės būti teikiama per Lietuvos banko informacinę sistemą REGATA. Tai sudarys sąlygas automatizuotai duomenų analizei, mažins rankų darbo poreikį ir užtikrins duomenų vientisumą;
• siekiant sudaryti sąlygas finansų rinkos dalyviams prisitaikyti prie atnaujintų ataskaitų teikimo sąlygų, nustatyta, kad duomenys Lietuvos bankui turės būti teikiami 2027 m. už 2026 m. antrąjį pusmetį ir vėliau prasidedančius laikotarpius.

Pensijų srities teisės aktų pakeitimai
Lietuvos banko valdyba priėmė su pensijų klausimais susijusius ankstesnių nutarimų pakeitimus. Jais ne tik įgyvendinama pensijų reforma ar kiti pensijų srities įstatymų pakeitimai, bet ir atliepti finansų rinkos dalyvių lūkesčiai, atsižvelgiant į jų teiktus pasiūlymus dėl teisės aktų supaprastinimo ir administracinės naštos mažinimo.

Įgyvendinant pensijų reformą, nutarimuose atsisakyta nuostatų, susijusių su automatiniu įtraukimu į pensijų kaupimą, išplėsti dalyvavimo pensijų fonde pabaigos pagrindai, patikslintos pensijų fondų dalyvių teisės, pensijų anuitetų rūšys, nustatyta pensijų fonde sukaupto pensijų turto dydžio bei jo išmokėjimo pensijų fondo dalyviui tvarka ir patikslinta pensijų kaupimo bendrovės informacijos pensijų fondo dalyviui apie išmokas pateikimo tvarka.

Siekiant aiškiai reglamentuoti atvejus, kai pensijų kaupimo bendrovė turėtų priimti sprendimą keisti pensijų fondo investavimo strategiją ir ją pateikti Lietuvos bankui, apibrėžta pensijų fondo investavimo strategijos pakeitimų sąvoka, atsižvelgiant į esminius pensijų fondo investavimo strategijos elementus. Taip pat numatyta galimybė turėti kelias sąskaitas viename pensijų fonde, to anksčiau nebuvo.