2024 m. trečiąjį ketvirtį VS išlaidos didėjo sparčiau nei pajamos, o tai lėmė VS balanso* pablogėjimą iki –1,4 proc. bendrojo vidaus produkto** (BVP). Pajamų augimui ir toliau nepasivejant išlaidų didėjimo, numatoma, kad 2024 m. pabaigoje deficitas dar šiek tiek padidėjo (iki maždaug 1,8 %), tačiau buvo mažesnis, nei planuota 2024 m. biudžeto įstatyme1 (3,0 %). VS skola trečiąjį ketvirtį padidėjo iki 38,4 proc. BVP.
Komentuoja Vaidotas Tuzikas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas
2024 m. trečiąjį ketvirtį VS išlaidos paaugo daugiau už pajamas ir buvo penktadaliu didesnės nei prieš metus, todėl per ketvirtį VS balanso ir BVP santykis pablogėjo dar 0,4 proc. punkto ir sudarė –1,4 proc. VS išlaidų šoktelėjimą trečiąjį ketvirtį daugiausia nulėmė trečdaliu padidėjusios socialinės išmokos ir beveik šeštadaliu didesnis atlygis darbuotojams (žr. 1 pav.). Taip pat didesnės nei prieš metus buvo investicijos ir palūkanų mokėjimai. Socialinės išmokos labiausiai paaugo dėl valstybės biudžeto lėšomis draudžiamų asmenų statistinės apskaitos specifikos (šių asmenų gautos išmokos statistikoje atskleidžiamos įmokų už šiuos asmenis gavimo laikotarpiu). Atlygis darbuotojams daugiausia padidėjo dėl maždaug šeštadaliu didesnio vidutinio darbo užmokesčio (ypač švietimo ir sveikatos priežiūros bei socialinio darbo veiklų darbuotojams) ir pagausėjusių užimtųjų. VS pajamos per metus padidėjo maždaug šeštadaliu, nes buvo gauta daugiau pajamų iš surenkamų mokesčių ir socialinių įmokų (žr. 2 pav.). Toliau didėjęs vidutinis darbo užmokestis ekonomikoje didino socialines įmokas (joms poveikį turėjo ir jau minėta valstybės biudžeto lėšomis draudžiamų asmenų statistinės apskaitos specifika) ir pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio, taip pat sudarė prielaidas didėti vartojimui ir pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio bei akcizų. Pajamos iš pelno mokesčio (kartu su laikinuoju solidarumo įnašu) antrą ketvirtį iš eilės buvo mažesnės nei prieš metus.
Tikėtina, kad ketvirtąjį ketvirtį VS balanso ir BVP santykis dar labiau pablogėjo, nes VS išlaidos toliau didėjo sparčiau nei pajamos. Valstybės duomenų agentūros skelbiami mėnesiniai centrinės valdžios (CV) duomenys ir sudaryti Lietuvos banko įverčiai rodo, kad VS pajamos 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį augo lėčiau nei trečiąjį, tačiau augimo tempas buvo artimas per pirmuosius du ketvirčius fiksuotam VS pajamų augimui. Remiantis mėnesiniais CV ir „Sodros“ duomenimis, tikėtina, kad daugiausia dėl socialinių išmokų, atlygio darbuotojams ir tarpinio vartojimo išlaidų didėjimo spalio ir lapkričio mėn. ketvirtąjį ketvirtį VS išlaidos turėjo augti maždaug dešimtadaliu. Atsižvelgiant į tikėtiną VS pajamų ir išlaidų raidą, prognozuojamas VS balanso ir BVP santykis 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį, išankstiniais duomenimis, turėtų sudaryti apie –1,8 proc. (žr. 3 pav.).
Dėl teigiamo grynojo skolinimosi 2024 m. trečiąjį ketvirtį VS skolos ir BVP santykis padidėjo iki 38,4 proc. BVP, o jo reikšmę 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį lems dar nepaskelbta gruodžio mėn. skolinimosi ir skolos grąžinimo statistika. Remiantis Finansų ministerijos skelbiama Lietuvos Vyriausybės skolinimosi ir skolos grąžinimo statistika, 2024 m. trečiąjį ketvirtį pasiskolinta suma buvo beveik 4 kartus didesnė nei grąžinta suma (atitinkamai 1,7 mlrd. ir 465 mln. Eur), o tai nulėmė VS skolos ir BVP santykio padidėjimą 1 proc. punktu. Spalio ir lapkričio mėn. duomenys rodo, kad grynasis skolinimasis buvo artimas nuliui. Jeigu tokia tendencija tęsėsi ir gruodžio mėn. (duomenys dar nepaskelbti), tuomet 2024 m. paskutinį ketvirtį VS skolos ir BVP santykis galėjo vėl sumažėti iki maždaug 37,8 proc. (žr. 4 pav.). Vis dėlto, remiantis faktiniais skolinimosi duomenimis ir 2024 m. Vyriausybės skolinimosi programa, galima manyti, kad gruodžio mėn. tikėtinas reikšmingesnis grynojo skolinimosi padidėjimas, nes nei kartu su 2024 m. biudžetu patvirtinta skolinimosi apimtis, nei grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas dar nėra pasiekti. Taip pat verta paminėti, kad didesnio, nei rodo sausio-lapkričio mėn. duomenys, VS skolos ir BVP santykio 2024 m. galima tikėtis ir dėl to, kad 2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad VS skola 2024 m. padidės iki 39,4 proc. BVP.
* VS balansas apskaičiuojamas kaip keturių ketvirčių slenkamoji suma.
** BVP apskaičiuojamas kaip keturių ketvirčių slenkamoji suma.
1 Lietuvos Respublikos finansų ministerija, „2024 m. biudžetas glaustai“, 2024 m. kovo 19 d.